Gerbiamieji prie apskritojo stalo susirinkę bičiuliai,
Lietuvos Sąjūdžio nariai, viešnios ir svečiai,
Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų spalio pabaigoje, Lietuva išgyveno vieną aukščiausių, vieną šviesiausių ir emocingiausių istorinio atgimimo pakilimų. Tų metų vasarą prasidėjęs tautinis proveržis mus jau buvo pripratinęs prie mitingų, prie galimybės atvirai kalbėti tiesą, prie Sąjūdžio veidų ir vardų. Bet spalį įvykęs Lietuvos Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas buvo tokia stipri, koncentruota ir kartu tokia šviesi ir aiški tautos laisvės deklaracija, kad dar kartą paveikė visą geros valios Lietuvą. Visi – ir tie, kurie buvo Sporto rūmuose, ir tie, kurie stebėjo Sąjūdžio suvažiavimą per televiziją, gaudė kiekvieną žodį, gyvai ar mintimis plojo, skandavo ir verkė su delegatais ir suvažiavimo svečiais. Šiandien, prabėgus trisdešimčiai metų, tai ne tik nenublanko, neišsitrynė iš atminties ir neprarado vertės, bet dar ryškiau spindi kaip viena aukščiausių mūsų naujosios istorijos viršukalnių.
2018 spalio 24
Spalio 24 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-mečiui paminėti. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, vykęs 1988 m. spalio 22–23 dienomis Vilniaus sporto rūmuose, įtvirtino Sąjūdį kaip pagrindinę visuomeninę jėgą Lietuvoje. Jo metu tvyrojęs tautinės vienybės jausmas sutvirtino tautines aspiracijas, o Sąjūdis gavo visuomenės mandatą atstovauti tautos interesams. Suvažiavimas, kaip idėjų forumas, žymėjo Sąjūdžio politinės programos konkretinimo pradžią. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė taikliai įvertino suvažiavimo reikšmę Lietuvos istorijai – tai dvi dienos, pakeitusios Lietuvą.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atvers Sąjūdžio žurnalisto ir fotografo Zino Kazėno parodą „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijos fiksavimas yra reikšmingas Z. Kazėno kūrybos epizodas. 1988–1991 m. jis bendradarbiavo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informacine agentūra (SIA). Z. Kazėno užfiksuoti Sąjūdžio istorijos kadrai jau yra tapę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Tautos atgimimo ir Laisvės simboliais, atpažįstamais iš periodinių, akademinių, populiarinimo leidinių, skirtų Sąjūdžio epochai. Dar 1988 m. Z. Kazėnas vienas iš pirmųjų rengė fotografijų parodas, skirtas Lietuvos Atgimimui nušviesti. Steigiamojo suvažiavimo metu Vilniaus sporto rūmuose buvo eksponuota jo paroda „Sąjūdis. Lietuva. 1988.“

Nuotraukas iš Z. Kazėno asmeninio archyvo papildo eksponuojami rašytiniai dokumentai iš Lietuvos valstybės naujausiojo archyvo, Angonitos Rupšytės ir Romo Krukausko asmeninių archyvų.

Seimo kanceliarijos parengta paroda „Dvi dienos, pakeitusios Lietuvą: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 22–23 d.“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio 6 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu.

12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) prasidės apskritojo stalo diskusija „Sąjūdžio vizija ir realybė“, kuriai pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Kastytis Antanaitis, Seimo narys, istorikas, prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica. Antrojoje diskusijos dalyje prisiminimais dalysis to meto įvykių liudininkai.
2018 spalio 24
Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis galiojančių teisės aktų valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatų neapima šiandieninių realijų. „Siekiant, kad valstybinė kalbos politika atitiktų šiandienos valstybės bei visuomenės poreikius, gebėtų laiku reaguoti į aktualijas, t. y. į integracijos procesus Europos Sąjungoje, migraciją, informacinių technologijų plėtrą, būtinas sisteminis jos planavimas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir išgryninimas. Šiandien dauguma Europos Sąjungos šalių turi savo kalbos politikos dokumentus. Estija turi jau patvirtintą ilgalaikę estų kalbos strategiją. Patvirtinę šias gaires ir priemonių planą turėtume ir mes tokią strategiją rengti“, – pabrėžė I. Degutienė.

Seimo Pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad gairės numato valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus, kurie parodytų, kiek veiksmingai vykdoma valstybės kalbos politika. „Šios gairės galėtų tapti dokumentu, kuriuo remiantis būtų galima pradėti rengti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, numatančią, kaip lietuvių kalba turėtų vystytis per artimiausius 20–30 metų“, – sakė politikė.

Pristatytame dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos kalbų politika, skatinančia išlaikyti daugiakultūrės Europos kalbų įvairovę, laikomą viena didžiausių Europos vertybių. Siekiant užtikrinti esamų ir būsimų kitakalbių bendruomenių integraciją į Lietuvos visuomenę, būtina joms garantuoti ne tik valstybinės kalbos mokymą, bet ir jų teisę išsaugoti savo kultūras ir kalbas“, – rašoma gairėse.

Kaip pabrėžiama gairėse, valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą.

Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą (kalbos vartojimo teisinių pagrindų kūrimą ir tobulinimą, kalbų santykius viešosios vartosenos srityse), kalbos prestižą, kalbos sandarą (sistemą ir vartoseną), kalbos mokymą.

Po pristatymo už projektą balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 31 d.
2018 gegužės 10
Šiandien spaudos konferencijoje ir konferencijoje „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, kurią organizavo Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė, pristatyta sudėtinga krikščionių situacija pasaulyje, Europos pagalba persekiojamiems, žudomiems ir iš savo gimtųjų kraštų išvarytiems krikščionims.
2018 kovo 26
(...)
Grįžtam tėviškėn naktį,
Greit nutrūkstančią, trumpą –
Jos žaizdas pabučiuojam
Ir iš skausmo suklumpam.

O, tos žaizdos, tos žaizdos!
Vis pūliuoja, negyja,
Veria skausmą per širdį
Lyg nematomą giją...

Pažadais nusivylę,
Juos po kojom pamynę,
Lyg nepaprastą lobį
Saugom sieloj tėvynę.


Tai – posmai iš Bernardo Brazdžionio eilėraščio, išspausdinto 1989 m. išleistoje knygoje „Po aukštaisiais skliautais“, o rašyto likus maždaug penkeriems metams iki istorinių 1990-ųjų. Kai bet kokia laisvės galimybė, net pati mažiausia, dar gyveno ne realybės, o tik atsiminimų ar geriausiu atveju – vilčių pasaulyje. Kai Lietuva tebebuvo pykčio, melo ir absurdo imperijos kolonija. Kai mes tik iš tėvų pasakojimų, pavienių žinių iš už geležinės uždangos ir slapčiausių nuojautų žinojome, kad yra ir kitoks gyvenimas – tikras, nesumeluotas, neapšmeižtas, nepragertas.

Išbandymas tiesa yra sunkus ir skaudus. Todėl galvoju ir visada galvosiu, kad Kovo 11-oji svarbiausia ir reikalingiausia buvo būtent tiems – silpniausios dvasios žmonėms, labiausiai nuskriaustiems, įbaugintiems, praradusiems tikėjimą, nusikaltusiems, melavusiems. Kovo 12-osios rytas Lietuvoje išaušo kaip atpirkimas. Kaip pati tikriausia galimybė pradėti iš naujo, atsiprašyti ir išgirsti kito atsiprašymą, patikėti savimi ir kitais žmonėmis. Patikėti, kad valstybė – tai ne prievartos mašina, o ilgas, nuoseklus mūsų visų bendrai dirbamas darbas. Kad gyvenimas galia būti tikras.

Pakartodama Šventojo Rašto intonacijas, drįstu tvirtinti: laimingi tie, kurie patikėjo 1990-ųjų Kovo 11-ąja. Laimingi tie, kurie ja tiki šiandien ir kurie tą tikėjimą perduoda vaikams. Laimingi tie, kurie gyvenime ieško šviesos ir žmogiškumo, prasmės ir išminties. Ieško ir randa. Laimingi tie, kurie tėvynės lobį širdyje šiandien saugo be baimės, tvirti savo tikėjimu, tvirti tikėjimu Lietuva.

Nuoširdžiai linkiu, kad šis tikėjimas ir toliau šviestų ir stiprintų, telktų ir artintų, drąsintų ir šildytų. Kad kiekvienas žmogus jaustųsi laimingas, kai jo gyvenimas sutampa su visos tautos ir valstybės gyvenimu.

Šio tikėjimo šviesoje nuoširdžiai sveikinu Lietuvą ir visus jos žmones, visus jos bičiulius, visus lietuvių istorijos ir sielos brolius su 28-uoju Nepriklausomybės atkūrimo gimtadieniu!

Irena Degutienė

2018 kovo 11
Naujienų archyvas
 

Akimirkos

XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.H. Brandišauskaitės)
XXII Lietuvos moksleivių dailės olimpiados "Mano namai" geriausių darbų pristatymas (nuotr.Dž.G.Barysaitės)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
Tarptautinė konferencija "Taikos svarba žmonijos ateičiai" (nuotr. Dž. G. Barysaitės/LRS)
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 03 31. Kandidatų į TS-LKD pirmininkus I. Degutienės ir G. Landsbergio video konferencija su "15min.lt". BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.
2015 04 25. I. Degutienė atvyko į TS-LKD būstinę pasveikinti išrinktojo TS-LKD pirmininko G. Landsbergio. BNS nuotr.

2016-01-13 Sausio 13-osios minėjimai Vilniaus mokyklose

2016-06-14 Gedulo ir vilties diena

Kalbėkimės
Dienotvarkė
Lapkritis
PATKPŠS
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930
© 2018. Visos teisės saugomos